Naujo būsto ieškantiems vilniečiams pasirinkimo netrūksta – nuo nedidelių, butikinio tipo projektų netoli miesto centro iki erdvesnių namų ramesniuose sostinės rajonuose. Visgi augančios nekilnojamojo turto kainos keičia pirkėjų galimybes. Už tą pačią sumą šiandien galima įsigyti mažiau gyvenamojo ploto nei prieš metus, jei būsto kaina augo kartu su rinkos vidurkiu.
Būsto kainos Vilniuje per metus išaugo daugiau nei dešimtadaliu
„Ober-Haus“ duomenimis, 2026 metų rugsėjį vidutinė butų pardavimo kaina Vilniuje siekė 3 197 Eur už kvadratinį metrą. Per metus sostinėje butai pabrango 12,2 proc.
Palyginimui, 50 kv. m butas, skaičiuojant pagal rugsėjo mėnesio vidutinę kainą, kainuotų apie 160 tūkst. Eur. Metais anksčiau, taikant 12,2 proc. kainų pokytį, tokio paties ploto būsto vertė būtų siekusi apie 142 tūkst. Eur. Skirtumas – daugiau nei 17 tūkst. Eur.
Šis palyginimas atspindi bendrą Vilniaus butų rinką, apimančią tiek senos, tiek naujos statybos būstą. Konkrečių naujų projektų kainos gali gerokai skirtis priklausomai nuo vietos, įrengimo ir kitų savybių.
Ar augant kainoms mažėja butų plotai?
Kylant kvadratinio metro kainai, pirkėjams tenka atidžiau planuoti biudžetą. Norint gyventi arčiau centro, gali tekti rinktis mažesnį butą, o ieškant daugiau erdvės – dairytis tolimesniuose sostinės rajonuose.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad naujos statybos butai Vilniuje nuolat mažėja, pastarųjų metų statistika to nepatvirtina. „Ober-Haus“ duomenimis, 2024 metais vidutinis naujai pastatyto buto plotas siekė 49,5 kv. m, o 2025 metais – 50,1 kv. m.
Tai rodo, kad būstų plotai pastaruoju metu išlieka gana stabilūs. Didesnis iššūkis pirkėjams – už turimą biudžetą atrasti tinkamą kainos, vietos ir gyvenamojo ploto santykį.
Ką šiandien renkasi būsto pirkėjai?
Vieniems svarbiausia galimybė gyventi netoli miesto centro, patogiai pasiekti darbą, parduotuves ar laisvalaikio vietas. Kiti mieliau renkasi didesnį būstą, daugiau privatumo ir žaliųjų erdvių.
Naujų butų pasiūla Vilniuje leidžia rinktis iš skirtingų gyvenamųjų projektų. Mažesni, butikinio tipo projektai gali sudominti vertinančius išskirtinę architektūrą ir privatumą, o didesni gyvenamieji kvartalai – ieškančius daugiau erdvės ar šeimai patogios aplinkos.
Pirkėjų aktyvumas rodo, kad susidomėjimas būstu išlieka. Registrų centro duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Vilniuje įregistruota apie 10 tūkst. butų pardavimo sandorių – 3,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Renkantis naujus namus verta palyginti ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir būsto įrengimo išlaidas, energinį efektyvumą, susisiekimą bei aplinkinę infrastruktūrą.
O ką rinktumėtės jūs – mažesnį butą arčiau Vilniaus centro ar erdvesnius namus tolimesniame rajone?
Šaltiniai: „Ober-Haus“ (2026 m. rugsėjo kainų indeksas ir 2025 m. naujų butų rinkos analizė), Registrų centras (2026 m. spalio 7 d. NT sandorių statistika).